septyniamylis

septyniamỹlis, -ė adj. (2) žr. septynmylis. ║ Pasileidžia tad bėgti; ne tekinas rusenti, tik tokiais retais šuoliais, lyg įsiavęs į septyniamylius pasakos klumpius Vaižg.

◊ septyniamỹliais žiñgsniais labai sparčiai: Septyniamyliais žingsniais žengti vis didėjančių laimėjimų keliu (sov.) sp.